Graži pavasario popietė. Skaisčiai šviečia saulė, dangumi plaukia balti, tarsi laivus primenantys debesys, šiltas vėjelis šiurena medžių lapus, kur ne kur girdisi paukštelių balsai…
„Saulutės“ grupės vaikučiai (kaip ir viso darželio) miega saldaus popiečio miegelio.
Ir staiga tokioje tyloje, pasigirsta šaižus paukštelių riksmas. Dairomės į dangų – nieko. Pasirodo čia pat, po grupės langais, tarp naujai pasodintų gyvatvorių, varna bando nutempti iš inkilo iškritusį varnėniuką. Jį, mažytį vargšelį, gina du varnėnai – tėvai. Riksmas – neapsakomas! Nuvijus varną, kartu nuskrido ir varnėnai. Tuomet labai atsargiai, išsigandusį, ir vis dar rėkiantį varnėniuką pagavome ir įkėlėme atgal, į jo namus – inkilą. Tuoj pat parskrido varnėnai, snapeliuose nešini maistu. Ir vėl inkilėlyje džiugus čirškesys. O „Saulutės“ grupės vaikučiai ir toliau stebi savo mažųjų draugų – paukštelių gyvenimą.
Maži darbai, jie lyg ir nereikšmingi ir nematomi… Bet juk iš jų susideda mūsų gyvenimas. Džiugu, kad Saulius atnešė kopėčias, o Loreta nepabijojo jomis lipti. Džiugu, kad mes buvom tokie vieningi ir neabejingi.
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė.