Menu Close

Rudenėlio šventė

Ruduo – nuostabus metas. Jis mums dovanoja tiek veiklos, kad tik spėk suktis. Vaikučiai rinko gamtinę medžiagą iš kurios darė įdomiausius ir gražiausius darbelius. Labai džiugu, kad į šį procesą įsijungė ir tėveliai, broliai, sesės. Apžiūrėję, aptarę ir pasigrožėję darbeliais grupėse, surengėme parodėlę, kurios metu netrūko susižavėjimo šūksnių, blyksčių žybsėjimo. Koridoriaus stendus papuošėme vaikų spalvintomis, rudeniniais lapais dekoruotomis,  rudeninėmis mandalomis. O kūrybingų auklėtojų dėka labai gražiai į rudenėlio šventės laukimo darbus įsipynė ir rudeninių vainikų, ant grupės durų, darymas. Darbai virte virė.
Ir štai vieną dieną darželyje atsidarė „Girios paštas“. Jame dirbantys paukšteliai („Saulutės“ gr. vaikučiai) turėjo daug darbo. Reikėjo visus „Rudenėlio“ rašytus laiškus surūšiuoti ir išnešioti. Visi dirbome. Na, o geniai ir pelėdžiukė laiškus išnešiojo adresatams.
Visus darbus akylai stebėjo šarka patarška. Ir kai sužinojo, kad darbai baigti – pranešė Rudenėliui. Tad visi pamatę skelbimų lentoje pakabintą šarkos skelbimą suskubo ruoštis šventei.
Na ir salės gražumėlis! Čia ir skaisčiai šviečiančios saulėgrąžos, ir  raudoni rudeniniai obuoliai, didžiausi ir gražiausi baravykai, puikių kelmučių šeimynėlė, išskrendantys paukščiai…, o kur dar didžiausia gausybė „Pelėdžiukų“ grupės vaikučių rudeninių mandalų.
Visi pasipuošę ir pakiliai nusiteikę susirinkome į salę. Ir štai ateina pats Dėdė Rudenėlis pilnu krepšiu gėrybių. O jam iš paskos atskrenda Lapelis, kuris visur skraido, daug mato ir Rudenėliui padeda. Rudenėlis labai pasidžiaugė matydamas tiek vaikučių, su jais visais susipažino, klausė jų dainelių, mįslių, po to pats pravedė klausimynų valandėlę. Visi linksmai ir smagiai šurmuliavom, nepamiršdami už visas rudenines gėrybes padėkoti Motinai Žemelei.
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė

Skip to content