Biudžetinė įstaiga
Topolių g.19, LT-63336 Alytus
Tel. (8 315) 70525, (8 315) 70425
El. paštas drevinukodm@drevinukas.alytus.lm.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas 191054763
       Mokykloje mokiniai po 3 pamokų per ilgąją pertrauką skatinami žaisti judriuosius žaidimus lauke: berniukai kvadratą, mini krepšinį, mergaitės „klases“ ar su virvutėmis, lankais. Dabar, kai atšalo lauke, organizuojama judesio ir šokio pertraukos mokyklos koridoriuose. Pagal muziką kaip atlikti įvairius pratimus apmokė kineziterapeutė Asta Bartkienė. Šokio elementus mokiniai patys moko vieni kitus. Organizuojamos įdomiosios ir linksmosios estafetės.
      Mokykloje-darželyje veikia 4 pailgintos darbo dienos grupės. Šių grupių mokiniai po pamokų pusė valandos praleidžia lauke. Vyksta veikla pagal oro sąlygas (išskyrus kai lyja ar sninga).
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
Birutė Semeškienė, el. p. birute.drevinukas@gmail.com

Judrioji mankšta

Mankšta 2

Mankšta 3

Mankšta 4

 

Kristalai – tai kietieji kūnai, turintys tvarkingą vidinę struktūrą. Kristalai susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas kristalizacija.
     Ar kada bandėte namie užsiauginti kristalą? Greičiausiai ne. O be reikalo! Žinoma, teks sugaišti daugiau nei vieną dieną, kai kada galbūt net dvi arba tris savaites, bet patikėkite – rezultato laukti bus labai smagu! 3b klasės mokiniai, išklausę kristalų auginimo technologiją, namie kibo į darbą. Vieni augino kristalus iš valgomosios druskos, kiti – iš vario sulfato. Išbandėme, kokie išauga kristalai ir iš magnio sulfato.Vieniems pavyko „užauginti“ didesnius, kitiems mažesnius kristalus. Bet mokiniai liko labai patenkinti savo darbo rezultatu!
     Štai kokius gražius kristaliukus užaugino trečiokai… Pasigrožėkime!
                                          Pradinių klasių mokytoja Danutė Pankienė

Jau devintą kartą dalyvaujame pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“. 8.00 val. dešimčiai minučių languose uždegėme vienybės ir atminimo žvakutes. Žvakių liepsnelės mus telkia vienybei, padeda saugoti atmintį, puoselėti teisingumą, būti atviriems.

 

Mes visi žinom, kaip kvepia imbieriniai sausainiai, puodelyje garuojanti karšta kakava, koks svaiginančiai viliojantis žaliaskarės spyglių kvapas… Mes tai žinom…
Bet ar dar prisimenam, galbūt seniai seniai gautą sveikinimą popieriniame voke, su pašto ženklu, antspauduotą ir į pašto dėžutę įmestą tikrių tikriausio paštininko. Ar prisimenam?.. Aš manau, kad taip. Nes tai šiltas, širdį džiuginantis jausmas – mus prisimena. Tu gali tūkstantį kartų jį skaityti, laikyti rankose, bučiuoti, dėkoti… Ir to nuostabaus jausmo nepakeis jokia žinutė tavam telefone ar laiškas elektroniniam pašte.
Tad prasidėjus advento laikotarpiui, kai visi bandom susikaupti, kai uždegam adventinio vainiko žvakeles, mūsų įstaigoje atsirado labai graži, raudona, žaliu stogeliu, iš kamino rūkstančiu dūmeliu ir laukiančia nuoširdžiausių sveikinimų ir laiškų – Kalėdų pašto dėžutė.
Nelauk, kol kas ims skleisti Kalėdų džiaugsmą, skleisk jį pats.
Tad „Rytinio rato“ pokalbio „Ką dovanosime Kalėdoms?“ metu nusprendėme, kad kitų grupių vaikučius, jų auklėtojas pasveikinsime pačių darytais sveikinimais, kuriuos įdėsime į vokus, užantspauduosime ir  įmesime į mūsų Kalėdų pašto dėžutę. Bet tuomet, kai atrodė, kad viską aptarėm ir nusprendėm, Martynukas paklausė: „O mane, auklėtoja, ar pasveikinsit?“ Ir tada prasidėjo dar viena pokalbio tema: „Aš turiu draugą, ar jį pasveikinti? O aš labai myliu savo šokių vadovę, o aš  myliu auklėtoją, o aš…“ Į šią neeilinę diskusiją įsijungė ir tėveliai, kurie nepagailėjo vieno vakaro ir drauge su visa šeima piešė, lipdė, kūrė pačius gražiausius ir nuoširdžiausius sveikinimus – draugams, auklėtojoms, mylimiems specialistams. Nuostabu, kai tavo vaikas suburia šeimą bendram tikslui, kuris suteikia galimybę padaryti kitus laimingus. Tai tiek nedaug, bet taip nuoširdu.
Kai visi laiškai jau  pašto dėžutėje, o nuostabios šventės  rytoj, Kalėdų pašto nykštukai („Saulutės“ grupės vaikučiai) darbavosi iš peties, nes visa tai reikėjo surūšiuoti, sudėlioti ir laiku išnešioti.
Kaip sakydavo motina Teresė: „Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų darbelių, atliktų su didele meile“.
„Nors mažas esu, mažai ką galiu, meilę perduodu tau, o tu man…“
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos organizuojamame 3 – 4 klasių mokinių anglų kalbos – dailės ir technologijų respublikiniame tarpmokykliniame  projekte aktyviai dalyvavo ir Alytaus „Drevinuko“ mokyklos 4a ir 4b klasių mokiniai. Projekto tikslai: skatinti pradinių klasių mokinius mokytis anglų kalbos; ugdyti kūrybiškumą, estetikos suvokimą; skatinti pedagogų iniciatyvą ugdant pradinių klasių mokinių anglų kalbos bei dailės ir technologijų kompetencijas. Projektas vyko gruodžio 1 - 21 dienomis.
Anglų kalbos pamokose buvo aptariamos anglakalbių šalių kalėdinės tradicijos, bendravimo svarba; nagrinėjami angliški kalėdiniai sveikinimai. Buvo  organizuojama integruota anglų kalbos – dailės ir technologijų pamoka, kurios metu, taikant  išmoktas technikas, gaminami ir angliškai užrašomi kalėdiniai atvirukai.
Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla gruodžio mėnesį išsiuntė savo atvirukus su sveikinimais, o Vilniaus Simono Daukanto progimnazijai. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija išsiuntė savo atvirukus su sveikinimais kitoms mokykloms. Šiuo metu Alytaus „Drevinuko“ mokykloje-darželyje organizuojama Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos kalėdinių atvirukų – sveikinimų paroda. Maloniai kviečiame apsilankyti ir balsuoti už 5 labiausiai patikusius sveikinimus.
Pradinių klasių ir ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytoja Jolita Kalėdienė
Adventas – laikas, kada žiemos nykumas žada viltį, sugrįžtančią saulę. Laikas, kada ramybėje ir gerume krikščioniškas pasaulis laukia užgimstančio kūdikėlio Jėzaus. Šiuo laikotarpiu norisi dalintis gerumu, širdžių šiluma su savo artimaisiais ir šalia esančiais. 
Adventas tęsiasi keturias savaites, todėl savo vainikus papuošiame keturiomis  žvakėmis. Žvakių uždegimas kiekvieną savaitę reiškia artėjantį Jėzaus gimimą, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.
Advento ir Kalėdų laikotarpiai yra turtingi papročiais ir tradicijomis, nors kartais susipynę su prietarais, tačiau jie siekia vieno tikslo — išugdyti dorą ir laimingą žmogų. Todėl auginant jaunąją kartą, svarbu perduoti tai, ką mūsų senoliai brangino ir puoselėjo.
Šiais metais  mokykloje-darželyje surengtos kelios parodos: 3a ir 4b klasių mokinių ir tėvelių ,,Adventinių vainikų“, 2b klasės ,,Angeliukai besmegenių šalyje“.
Dėkojame visiems mokiniams, tėveliams už kalėdinės nuotaikos sukūrimą ir 3a klasės Kęstučio  mamytei Gitanai Peleckienei už pasiūtus nuostabius papuošimus salės kalėdinei  eglutei.
Gruodžio 9 d. vakarą mokytoja Danutė Pankienė sukvietė tėvelius ir vaikus praleisti ramų adventinį vakarą, pasidalinti keptais pyragais bei šiltu bendravimu. Išmokome savo rankomis pasidaryti mielas dovanėles draugams ir artimiesiems – „saldžias rožes“. Tai buvo įdomu. Kuo daugiau jų darėme, tuo jos buvo gražesnės, mielesnės ir labai tobulos. Galėsime dabar pamokyti ir kitus. Šios „saldžios rožės“, pražydusios mūsų rankose, pradžiugino ir mažus, ir didelius. Gera buvo nors vieną vakarą neskubėti ir visą  laiką, dėmesį skirti savo vaikams. Iš tiesų tik mokytojos Danutės pastangų dėka, telkiant klasės bendruomenę ir skiriant savo laisvą laiką suburti tėvus ir vaikus bendriems renginiams ir projektams, mes savo vaikų bendraklasius vadiname – MŪSŲ VAIKAIS.
                                                     3b klasės mamos Loreta Dumčė ir Laima Lukaševičienė
Jau tapo tradicija „Drevinuko“ mokykloje-darželyje minėti „Europos sveikos mitybos dieną".
Šiais metais buvo pasirinkta duonos tema. Maisto pasirinkimo piramidėje grūdinės kultūros rekomenduojamos vartoti kelis kartus per dieną.
Socialinė pedagogė Rita Kamaitienė ir visuomenės sveikatos specialistė Laimutė Marcalienė kiekvienoje klasėje pasakojo mokiniams apie duonelės kelią, apie tai,  kiek ilgai trunka nuo grūdų pasėjimo iki duonelės kepimo. Visi pradinukai buvo mokomi atpažinti javus. Mokiniams buvo pasakojama,
kaip ūkininkai supranta kada, grūdai jau sunoko, kada juos jau laikas kulti.
Visi noriai ragavo įvairių rūšių duonos, lygino duonos spalvą, struktūrą, kvapą. Daugelis mokinių pasakojo, kad turi savo mėgstamą duoną. Kai kurie pradinukai žinojo, kaip gerbė duoną senovės žmonės, kaip elgėsi netyčia nukritus duonai.
Pasibaigus pamokėlei kiekvienoje klasėje daugelis vaikų žadėjo prašyti tėvelių, kad vasarą, kur nors keliaujant, sustotų prie javų lauko, kad jie galėtų apžiūrėti javų varpas, paragauti ar jau išnoko grūdai.
Visuomenės svaikatos priežiūros specialistė Laimutė Marcalienė
Štai ir nuriedėjo  Dėdės Rudenėlio vežimaitis prikrautas įvairiausių rudens gėrybių.
Na, o „Saulutės“ grupės vaikučius vis dar džiugino grupėje raudonuojantys, pačių auginti, prižiūrimi pomidorai. Ryto rato metu vyko pokalbis „Kaip užaugo pomidoras?“. Vaikučiai prisiminė visą pomidoro auginimo kelią – nuo mažos, į žemę įspraustos sėklelės iki raudono, skanaus pomidoro. Pakalbėję, pasitarę – nutarėme – laikas pomidorus skinti. Darbas nesunkus ir netgi įdomus, tad jį atliko mažesnieji grupės vaikučiai. Nuskintus pomidorus mažyliai perdavė vyresniesiems, kurie su didžiausiu nekantrumu ėmėsi darbo – gamino sumuštinukus. Pjaustė pomidorus, smulkino petražoles, tepė sviestą ant duonos ir viską gražiai paserviravę kvietė visus prie stalo. Ir ką jūs galvojat? Ar sumuštinukų liko?..
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė
Ruduo – nuostabus metas. Jis mums dovanoja tiek veiklos, kad tik spėk suktis. Vaikučiai rinko gamtinę medžiagą iš kurios darė įdomiausius ir gražiausius darbelius. Labai džiugu, kad į šį procesą įsijungė ir tėveliai, broliai, sesės. Apžiūrėję, aptarę ir pasigrožėję darbeliais grupėse, surengėme parodėlę, kurios metu netrūko susižavėjimo šūksnių, blyksčių žybsėjimo. Koridoriaus stendus papuošėme vaikų spalvintomis, rudeniniais lapais dekoruotomis,  rudeninėmis mandalomis. O kūrybingų auklėtojų dėka labai gražiai į rudenėlio šventės laukimo darbus įsipynė ir rudeninių vainikų, ant grupės durų, darymas. Darbai virte virė.
Ir štai vieną dieną darželyje atsidarė „Girios paštas“. Jame dirbantys paukšteliai („Saulutės“ gr. vaikučiai) turėjo daug darbo. Reikėjo visus „Rudenėlio“ rašytus laiškus surūšiuoti ir išnešioti. Visi dirbome. Na, o geniai ir pelėdžiukė laiškus išnešiojo adresatams.
Visus darbus akylai stebėjo šarka patarška. Ir kai sužinojo, kad darbai baigti – pranešė Rudenėliui. Tad visi pamatę skelbimų lentoje pakabintą šarkos skelbimą suskubo ruoštis šventei.
Na ir salės gražumėlis! Čia ir skaisčiai šviečiančios saulėgrąžos, ir  raudoni rudeniniai obuoliai, didžiausi ir gražiausi baravykai, puikių kelmučių šeimynėlė, išskrendantys paukščiai…, o kur dar didžiausia gausybė „Pelėdžiukų“ grupės vaikučių rudeninių mandalų.
Visi pasipuošę ir pakiliai nusiteikę susirinkome į salę. Ir štai ateina pats Dėdė Rudenėlis pilnu krepšiu gėrybių. O jam iš paskos atskrenda Lapelis, kuris visur skraido, daug mato ir Rudenėliui padeda. Rudenėlis labai pasidžiaugė matydamas tiek vaikučių, su jais visais susipažino, klausė jų dainelių, mįslių, po to pats pravedė klausimynų valandėlę. Visi linksmai ir smagiai šurmuliavom, nepamiršdami už visas rudenines gėrybes padėkoti Motinai Žemelei.
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė