,,Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse. Ką apie tylą žinome mes?” (A. Mamontovas)
Pasitelkę kvėpavimo, atsipalaidavimo ir vizualizacijos pratimus pailgintos grupės mokiniai po pamokų stengėsi nusiraminti, pasinerti į tylą ir pabūti joje. Mokslas teigia, kad tyla gyvybiškai reikalinga mūsų smegenims. O triukšmas kenkia ir sukelia nereikalingą stresą ir įtampą. Nors patys belgai taip nesako, bet yra posakis ,,ramus kaip belgas”. Mes irgi pabandėme pabūti ramiai. Patiko. Ir vieningai nutarėme, kad į viską reikia žiūrėti paprasčiau: daugiau būti gamtoje, draugauti su tyla. Nervus galima ,,dėti ir į konservus”! Na, o dabar… Užsimerkite ir tyliai paklausykite: kas girdisi už lango – gal ten sninga ar lyja, gal klega vaikų balsai, važiuoja mašinos? Pabandykite suprasti ir kas dedasi jūsų viduje. Gal girdisi, kaip kvėpuojate ar plaka širdelė? Gal pavyko išgirsti ir nors truputėlį tylos? Atsimerkite… ,,Vertinu tylą…” rašė vienas mokinukas. O jūs?
P.S. Labai dažnai prie įvairių veiklų būna prierašas, kad šio pratimo nedarykite vieni namuose. Mes priešingai – rekomenduojame! Pasinerkite drąsiai į TYLĄ!
