Verbų sekmadienį, likus savaitei iki Velykų, seniau būta įvairiausių papročių ir prietarų, kuriuos dabar esame primiršę, tačiau kai kuriuose Lietuvos kaimuose jie vis dar gyvi.
Bitučių grupės mokiniai su mokytoja Lina ir pagalbininkėmis gamino verbas. Lietuviai tikėjo, kad pašventintos verbos apsaugo namus nuo negandų (gaisro, žaibo, vagysčių), pritraukia sėkmę. Manyta, kad šventintos verbos, parsineštos iš bažnyčios, atneš laimę, saugos namus ir juose gyvenančius žmones. Todėl verbomis lietuviai dabindavo ne tik įvairius namų kampus, ir sienas, bet dėdavo į vazą, užkišdavo už staktos. Tie, kurie turėjo avilius, verbą įdėdavo ir į avilį, kad medaus būtų gausiai, nešdavo į arklides, o kai kurie ūkininkai verba smilkydavo gyvulius, kad šie būtų sveiki ir svetima akis nenužiūrėtų. Kitaip tariant, viskas, prie ko būdavo prisiliečiama su verba, turėjo suteikti gausos ir sveikatos.
Tad… tikėjimo …
