Mes visi žinom, kaip kvepia imbieriniai sausainiai, puodelyje garuojanti karšta kakava, koks svaiginančiai viliojantis žaliaskarės spyglių kvapas… Mes tai žinom…
Bet ar dar prisimenam, galbūt seniai seniai gautą sveikinimą popieriniame voke, su pašto ženklu, antspauduotą ir į pašto dėžutę įmestą tikrių tikriausio paštininko. Ar prisimenam?.. Aš manau, kad taip. Nes tai šiltas, širdį džiuginantis jausmas – mus prisimena. Tu gali tūkstantį kartų jį skaityti, laikyti rankose, bučiuoti, dėkoti… Ir to nuostabaus jausmo nepakeis jokia žinutė tavam telefone ar laiškas elektroniniam pašte.
Tad prasidėjus advento laikotarpiui, kai visi bandom susikaupti, kai uždegam adventinio vainiko žvakeles, mūsų įstaigoje atsirado labai graži, raudona, žaliu stogeliu, iš kamino rūkstančiu dūmeliu ir laukiančia nuoširdžiausių sveikinimų ir laiškų – Kalėdų pašto dėžutė.
Nelauk, kol kas ims skleisti Kalėdų džiaugsmą, skleisk jį pats.
Tad „Rytinio rato“ pokalbio „Ką dovanosime Kalėdoms?“ metu nusprendėme, kad kitų grupių vaikučius, jų auklėtojas pasveikinsime pačių darytais sveikinimais, kuriuos įdėsime į vokus, užantspauduosime ir įmesime į mūsų Kalėdų pašto dėžutę. Bet tuomet, kai atrodė, kad viską aptarėm ir nusprendėm, Martynukas paklausė: „O mane, auklėtoja, ar pasveikinsit?“ Ir tada prasidėjo dar viena pokalbio tema: „Aš turiu draugą, ar jį pasveikinti? O aš labai myliu savo šokių vadovę, o aš myliu auklėtoją, o aš…“ Į šią neeilinę diskusiją įsijungė ir tėveliai, kurie nepagailėjo vieno vakaro ir drauge su visa šeima piešė, lipdė, kūrė pačius gražiausius ir nuoširdžiausius sveikinimus – draugams, auklėtojoms, mylimiems specialistams. Nuostabu, kai tavo vaikas suburia šeimą bendram tikslui, kuris suteikia galimybę padaryti kitus laimingus. Tai tiek nedaug, bet taip nuoširdu.
Kai visi laiškai jau pašto dėžutėje, o nuostabios šventės rytoj, Kalėdų pašto nykštukai („Saulutės“ grupės vaikučiai) darbavosi iš peties, nes visa tai reikėjo surūšiuoti, sudėlioti ir laiku išnešioti.
Kaip sakydavo motina Teresė: „Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų darbelių, atliktų su didele meile“.
„Nors mažas esu, mažai ką galiu, meilę perduodu tau, o tu man…“
„Drevinuko“ mokyklos-darželio auklėtoja metodininkė Skaidrutė Verenienė
